- iškėtoti
- iškėtóti vksm. Iškėtóti pakètą.
.
.
iškėtoti — tr. 1. išskėsti: Ligonė guli, rankas iškėtojusi rš. | prk.: Iškėtojo savo šakas plati obelis rš. | refl.: Su rankom ir kojom išsikėtojo Tj. 2. išskleisti, išvynioti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutraukt Ds. Kam čia dabar iškėtojai skarą?… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškėtojimas — sm. (1) 1. → iškėtoti 1: Šakų iškėtojimas Kp. 2. refl. → iškėtoti 4 (refl.): Nina, žiūrėjusi aplink save iš po galingo antakių išsikėtojimo, staiga pasilenkė prie Ulios rš. 3. prk. → iškėtoti 5: Nuomonės sukergtinos iš atžvilgio į reikšmės… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškitoti — iškėtoti: Boba iškitojo kūdikį iki parkabėlių, t. y. išvystė J. kitoti; iškitoti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškėbloti — tr. iškėtoti, išskleisti: Marti paėmė sulankstytą suknelšę ir iškėblojo – parodė kūmai, ką (kad) suplyšus Vlk. | refl.: Nuvažiuoja miškan – stovi pušis, išsikėbloję šakos Kp. Atlekia susidraikę, išsikėbloję storiausi debesys rš. kėbloti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškėdoti — 1. tr. išskleisti, iškėtoti: Žinojai iškėdot audeklus, žinok ir atgal sudėt Trgn. | refl. tr.: Kai išsikėdojo boba marškas, kai išsirodė raštus Trgn. 2. refl. išsikapstyti, nusispardyti (apie mažą vaiką): Kūdikis išsikėdojo – ištraukė iš vystyklų … Dictionary of the Lithuanian Language
iškėsnoti — 1. tr. išskėsti, iškėtoti, išskleisti: Šuniukas iškėsnojo visas keturias kojas ir uostė žemę rš. Iškėsnok [skarą], nors padabosma Trgn. | Kūlį šiaudų an viršūnės iškėsnojo, ir neperlijo Šš. | refl.: Guli išsikėsnojęs K.Būg, Lkm, Aln. Ko teip… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsikėtroti — žr. iškėtoti 3 (refl.): Guli išsikėtrojęs Lkm. kėtroti; išsikėtroti … Dictionary of the Lithuanian Language
išžargstyti — tr. 1. išskėsti į šalis, išžergti (kojas): Iškėtoti kojas, išžargstyti BŽ476. | refl.: Atėjo, ant slenksčio atsisėdo, išsižar̃gstė ir sėdi – gal iš tų namų atsisukus kokia paleistuvė Rm. Gulėjo išsižargstęs, apsivilkęs naujais marškiniais rš. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kėtoti — kėtoti, oja, ojo; Kos46 1. tr., intr. skėsčioti, skeryčioti, mosikuoti: Jis kalbėjo, o aš tik rankas kėtojau rš. Taip įsitvėrė į kuodą, jog šis tik inkščia ir sukinėjasi į visas puses, rankas kėtodamas J.Balt. Austras parkrito, kėtodamas rankas… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakėtoti — 1. refl. truputį rankomis paskeryčioti: Atėjo, pakalbėjo, pasikėtojo ir vėl išėjo Lnkv. 2. tr. kiek pasklaidyti, ištiesti: Pakėtojo iš tolo savo tinklą Vaižg. kėtoti; iškėtoti; pakėtoti; prakėtoti; užkėtoti … Dictionary of the Lithuanian Language